Glazūravimas nuo pagrindų

Kas yra glazūra

Glazūra – tai plona stiklo danga, prilydyta prie dirbinio. Glazy, atvira glazūrų receptų duomenų bazė, ją vadina „stiklo formule, pritaikyta tam tikroje temperatūroje išsilydyti ir prisilydyti prie molio“. Ji užnešama miltelių sluoksniu ir krosnyje išsilydo į stiklišką dangą, kuri sandariai padengia molį, todėl indas rečiau prateka, rečiau įgauna dėmių ir mažiau dėvisi. Pasiekus aukščiausią degimo temperatūrą, lydalas dar ir reaguoja su moliu, ir tarp jų dažnai susidaro tarpinis sluoksnis, kuris tvirtai sukabina glazūrą. Ant žemo degimo keramikos glazūra lieka paviršiuje kaip atskiras sluoksnis; ant akmens masės ji įsilydo į šukę.

Recepte išvardytos žaliavos, pavyzdžiui, lauko špatas, kreida ir kaolinas. Krosnyje dalis kiekvienos iš jų išeina dujomis (vanduo ar anglies dioksidas), o likusi dalis virsta oksidais – cheminių elementų junginiais su deguonimi, pavyzdžiui, silicio dioksidu (SiO₂) ar kalcio oksidu (CaO). Išdegtas stiklas sudarytas iš oksidų, todėl keramikai glazūrą apibūdina pagal juos. Kiekvienas oksidas atlieka vieną iš trijų darbų.

• Silicio dioksidas (SiO₂) yra stiklą sudarantis oksidas: iš jo susidaro stiklas. Grynas silicio dioksidas lydosi aukštesnėje nei 1700 °C (3100 °F) temperatūroje – kur kas karštesnėje, nei pasiekia keramikos krosnis, o glazūra, kurioje daug silicio dioksido, paprastai būna atsparesnė.
• Fliusai sumažina lydymosi temperatūrą iki tokios, kurią krosnis gali pasiekti. Šarmai, žymimi R₂O, – tai natrio, kalio ir ličio oksidai (Na₂O, K₂O, Li₂O); jie veikia nuo piroskopo 06 ir toliau – vidutiniame ir aukštame degime. Šarminių žemių metalų oksidai, žymimi RO, – tai kalcio, magnio, bario ir stroncio oksidai (CaO, MgO, BaO, SrO), prie kurių priskiriamas ir cinko oksidas (ZnO); jie geriausiai veikia nuo piroskopo 5 iki piroskopo 10. R reiškia bet kurį tos grupės metalą.
• Aliuminio oksidas (Al₂O₃) yra stabilizatorius. Jis padaro lydalą klampesnį, kad glazūra laikytųsi ant stačių sienelių, ir suteikia kietumo bei atsparumo. Glazy įspėja: kai aliuminio oksido per mažai, „glazūra gali nubėgti; per didelis kiekis gali taip sutirštinti lydalą, kad glazūra taps matinė“. Aliuminio oksidas gaunamas daugiausia iš molio ir lauko špato.

Boras (B₂O₃) šią ribą sulieja. Chemikai jį priskiria stiklą sudarantiems oksidams, tačiau dirbtuvių krosnių temperatūrose jis veikia kaip fliusas, ir keramikai jį taip ir traktuoja. Jis labai svarbus ties piroskopais 5–6 ir nereikalingas aukštame degime. (Piroskopai, pagal kuriuos keramikai vadina degimą, paaiškinti toliau.)

Vienas būdas tai įsiminti: silicio dioksidas yra stiklas, fliusai leidžia jam išsilydyti tokioje temperatūroje, kurią jūsų krosnis gali pasiekti, o aliuminio oksidas jį sutirština, kad jis liktų ten, kur jį užnešėte.

Molis, dangos ir du degimai

Molio masės

Molio masė – tai molis, iš kurio pagamintas dirbinys. Yra trys pagrindinės rūšys.

• Žemo degimo keramika: žemo degimo molio masė, degama maždaug ties piroskopais 06–02, kuri lieka akyta. Dažnai raudona arba gelsva; kad laikytų vandenį, jai reikia glazūros.
• Akmens masė: vidutinio ar aukšto degimo molio masė, degama maždaug ties piroskopais 5–10, kuri visiškai ar beveik visiškai sukepa.
• Porcelianas: balta aukšto degimo molio masė, kurioje daug kaolino, dažnai peršviečiama.

Sukepęs reiškia stikliškas ir neakytas; sukepimas – tai molio masės virtimas tokia degant. Jungtinės Karalystės keramikai ribą dažnai brėžia kitaip – pagal temperatūrą: akmens masė degama aukštesnėje nei 1200 °C (2192 °F) temperatūroje, žemo degimo keramika – žemesnėje. Vidutinis degimas, piroskopai 5–6, atsiduria čia pat abipus šios ribos.

Dangos ir džiovinimas

Šlikeris – tai molio suspensija vandenyje, naudojama liejimui, dalims sujungti ar dekoruoti. Angobas – į šlikerį panaši danga, dažnai spalvota, kurioje daugiau nemolinių žaliavų. Poglazūriniai dažai – tai spalvotas šlikeris ar oksidų dekoras, dažniausiai padengiamas skaidria glazūra.

Nedegti dirbiniai – tai dar neišdegti dirbiniai (šaltiniai nesutaria, ar angliškas terminas greenware apima visus neišdegtus dirbinius, ar tik sausus). Džiūdami jie tampa odos kietumo – sustingę, bet dar šiek tiek drėgni; tai metas apdailinti ir lipdyti ąsas; paskui – visiškai išdžiūvę: juose nebelieka laisvo vandens, jie labai trapūs ir paruošti degti.

Du degimai

Pirmasis, žemesnės temperatūros degimas yra biskvitinis degimas (JK – biscuit), paprastai piroskopai 08–04 (dažniausiai 06–04), maždaug 942–1063 °C (1728–1945 °F). Po jo dirbiniai būna tvirti, bet akyti. Digitalfire, glazūrų žinynas internete, siūlo, kad akytumas paprastai būtų didesnis nei 15 % – tada biskvitas įtraukia vandenį iš užnešamos glazūros. Žemesnis biskvitinis degimas (piroskopai 08–06) palieka biskvitą akytesnį; aukštesnis (dažnai piroskopas 04) – tvirtesnį, bet glazūrą jis sugeria prasčiau.

Potclays, Jungtinės Karalystės tiekėjas, aprašo biskvitinį degimą iki maždaug 1000 °C (1832 °F), t. y. maždaug iki piroskopo 06. Remdamiesi šiais šaltiniais kartu, pirmam biskvitiniam degimui siūlome piroskopus 06–04: 998–1063 °C (1828–1945 °F), kai kaitinimo sparta vidutinė pagal Ortono lentelę.

Glazūros degimas (britų keramikai gali sakyti glost firing) išlydo glazūrą, o akmens masės dirbiniuose dar ir sukepina molio masę. Vienkartinis degimas – tai kai glazūruojami nedegti dirbiniai ir jie degami tik vieną kartą. Digitalfire aprašo gamybos atvejį, kai nedegtų dirbinių, glazūruotų vienkartiniam degimui, kraštuose glazūra susitraukdavo, kol problemą išsprendė biskvitinis degimas, todėl pradėkite nuo dviejų degimų. Abiejų degimų programos pateiktos vadove Degimas paprastoje krosnyje.

Piroskopai ir šilumos poveikis

Keramikai degimą vadina pagal piroskopą – ploną keraminę piramidėlę, kuri sulinksta gavusi nustatytą šilumos kiekį. Jų gamintoja bendrovė Orton tai nusako taip: „Piroskopai matuoja ne vien temperatūrą. Jie matuoja šilumos poveikį – bendrą laiko ir temperatūros poveikį.“

Priežastis – šilumos poveikis: glazūra, molis ir piroskopas reaguoja ne tik į tai, kiek jie įkaitę, bet ir į tai, kiek laiko jie būna karšti. Lėtai degant piroskopas sulinksta žemesnėje temperatūroje, greitai – aukštesnėje. Ortono lentelėje piroskopas 6 sulinksta ties 1185 °C (2165 °F), kai degimo pabaigoje temperatūra kyla 15 °C (27 °F) per valandą, ties 1222 °C (2232 °F), kai ji kyla 60 °C (108 °F) per valandą, ir ties 1243 °C (2269 °F), kai 150 °C (270 °F) per valandą; sparta matuojama per paskutinius 100 °C (180 °F). Piroskopas laikomas nulinkusiu, kai jo viršūnė pasilenkia 90° – Ortonas tai vadina 5 valandos padėtimi.

Piroskopų numeriai – nuo 022 iki 42. Nulis priekyje žymi vėsesniųjų piroskopų seriją, kurioje didesnis numeris reiškia vėsesnį piroskopą: piroskopas 06 vėsesnis už piroskopą 04, o piroskopas 01 – vėsesnis už piroskopą 1.

Degimus vadinkite ir programuokite pagal piroskopus, o temperatūras laikykite apytikslėmis. Kontrolinis piroskopas ant krosnies plokštės tarp dirbinių arba piroskopų rinkinys iš trijų (orientacinis, degimo ir apsauginis piroskopai) parodo, kokį šilumos poveikį dirbiniai iš tikrųjų gavo.

Skelbiamos temperatūros skiriasi. Glazy nurodo, kad aukštas degimas, piroskopai 9–11, yra maždaug 1280–1310 °C (2336–2390 °F), ir tai atitinka Ortono lentelės greito kaitinimo stulpelį, o Digitalfire praneša, kad dauguma krosnių piroskopą 6 pasiekia maždaug ties 1204 °C (2200 °F). Mūsų patarimas: naudokitės Ortono vidutinės spartos skaičiais, kaip ir šis vadovas, programuokite pagal piroskopus, o galutinai tegul nusprendžia kontrolinis piroskopas.

Už Šiaurės Amerikos ribų tiekėjai dažnai nurodo °C, o ne piroskopą. Šiuolaikinį piroskopą sukūrė Hermannas Segeris – pirmą kartą jis panaudotas Berlyne 1886 m., o Jungtinė Karalystė turėjo savus Staffordshire piroskopus; nereikėtų manyti, kad jų numeriai atitinka Ortono numerius, o lentelės jiems perskaičiuoti neradome. Apie piroskopus išsamiau rašoma vadove Degimas paprastoje krosnyje.

Nuo recepto iki Segerio formulės

Receptas – tai žaliavų sąrašas masės dalimis, paprastai perskaičiuotas taip, kad bazinės glazūros žaliavų suma būtų 100. Priedai (dažikliai, drumstikliai ir nusėdimą stabdančios priemonės) dedami papildomai prie šių 100, paprastai kaip bazinės glazūros procentas. Norėdami pamatyti, kas iš tikrųjų yra glazūra, keramikai receptą perskaičiuoja į Segerio formulę (UMF), pavadintą Hermanno Segerio vardu – jis pirmasis panaudojo jos išdėstymą trimis stulpeliais.

Programos Glazecalc recepto puslapis visus keturis žingsnius atlieka jums berašant ir rezultatą rodo trimis stulpeliais: fliusai (R₂O ir RO), kurių suma lygi 1; stabilizatoriai (R₂O₃: aliuminio oksidas, prie jų dažnai priskiriamas ir boras); stiklą sudarantys oksidai (RO₂: silicio dioksidas). „Suvedimas į vienetą tėra mastelio keitimo įrankis“, – sako Glazy: du receptai iš skirtingų žaliavų, bet su ta pačia Segerio formule, „išdegti elgiasi beveik vienodai“. Taigi 1 yra bendras matas, o ne kiekis, kurį sveriate. Digitalfire priduria, kad metodas „ne taip gerai veikia žemesnėse temperatūrose“, kur boras nėra paprastas fliusas, ir kad Segerio formulės yra „lyginamosios ir geriausiai vertinamos kontekste“. Mygtukas Palyginti sugretina dviejų receptų formules oksidą po oksido.

Silicio dioksido ir aliuminio oksido santykis

Naudingiausias vienas skaičius – silicio dioksido ir aliuminio oksido santykis: silicio dioksidas, padalytas iš aliuminio oksido. Pavyzdyje 3,70 ÷ 0,41 yra apie 9.

Santykis 5–7 pats savaime nenusako nei blizgesio, nei matiškumo: ribą perstumia ir fliusai, ir boras, ir piroskopas. Glazy nurodo, kad stabilių glazūrų įprastas fliusų santykis yra nuo 0,2 R₂O ir 0,8 RO iki 0,3 R₂O ir 0,7 RO. Daugiau šarmų lydalą daro skystesnį ir padidina jo šiluminį plėtimąsi, o kartu ir trūkinėjimo riziką.

Degimo nuostoliai

Degimo nuostoliai (LOI) – tai masė, kurios žaliava netenka krosnyje, kai vanduo, anglies dioksidas, organinės medžiagos ar siera išsiskiria dujomis. Išdegta glazūra jų neturi, todėl Segerio formulė jų neįtraukia.

Dujos, kurios išsiskiria glazūrai jau pradėjus lydytis, turi prasiveržti pro ją ir, Digitalfire žodžiais, sukelia „burbuliukus, pūsleles, adatines skylutes, susitraukimą“. Talkas dujas išskiria ilgai – iki maždaug 899 °C (1650 °F). Padeda fritai, kalcinuotos žaliavos (iš anksto įkaitintos, kad iš jų išeitų dujos) ir degimo pakeitimai.

Senesnėse knygose šie skaičiavimai atliekami ranka, naudojant molekulinę masę (1 mol žaliavos ar oksido masę) ir ekvivalentinę masę (žaliavos masę, kuri duoda 1 mol oksido). Mūsų skaičiavimu, apie 100 g kreidos duoda 1 mol, t. y. 56 g, kalcio oksido. Skaičiuoklė susitvarko su abiem.

Fritai ir žaliavos

Fritai

Fritas – tai gamykloje pagamintas stiklas: mineralai išlydomi, staigiai atvėsinami vandenyje ir sumalami. Frituojant tirpios žaliavos, pavyzdžiui, boraksas, tampa netirpios, toksiški oksidai, pavyzdžiui, švino ir bario, uždaromi stabiliame stikle, gaunama vienodesnės sudėties žaliava nei nefrituoti mineralai, be to, pašalinamos dujos, todėl glazūros su fritais turi „kur kas mažiau defektų“ (Digitalfire). Fritai taip pat lydosi anksti: natrio fritas veikia jau ties piroskopu 06, o lauko špatas „ties piroskopu 6 tik pradeda minkštėti“. Jie kainuoja brangiau, jiems reikia molio, kad laikytųsi suspensijoje (Digitalfire pavyzdyje – 85 % frito ir 15 % molio), ir jie yra „teoriškai netirpūs, bet praktiškai – ne“.

Šiaurės Amerikos fritai vadinami pagal gamintoją ir numerį: fritas Ferro 3134 (Ferro dabar vadinasi Vibrantz) naudojamas maždaug 22 % viešųjų Glazy receptų. Jungtinės Karalystės receptuose dažniau nurodomi bendriniai fritai, pavyzdžiui, standartinis boraksinis fritas.

Įprastos žaliavos

Regioniniai pavadinimai

• Kaolinas Jungtinėje Karalystėje vadinamas china clay; Australijos tiekėjai jį parduoda pavadinimu Eckalite.
• Titnagas (angl. flint) – senesnis Jungtinės Karalystės silicio dioksido pavadinimas. Jungtinės Karalystės tiekėjai iki šiol parduoda kalcinuotą titnagą kaip atskirą produktą, todėl „flint“ britų recepte greičiausiai reiškia kalcinuotą titnagą, o amerikiečių – greičiausiai kvarco miltelius. Abu parduodami kaip silicio dioksido šaltiniai; patikrinkite cheminę analizę.
• China stone ir Cornish stone (Cornwall stone) yra ta pati žaliava – Kornvalio akmuo, giminiškas lauko špatui.
• Kreida (angl. whiting) – tai kalcio karbonatas; Vokietijos tiekėjai ją vadina Kreide (kreida).

Žaliavą vertinkite pagal oksidus, kuriuos ji duoda, o ne pagal pavadinimą. Taip veikia ir programa Glazecalc: puslapyje Žaliavos galite įvesti tiekėjo pateiktą cheminę analizę, o funkcijos Išbandyti šiuolaikines žaliavas ir palyginti, Pasiūlyti kiekius ir palyginti ir Sudaryti iš to, ką turiu derina oksidus po degimo, o ne pavadinimus.

Keičiasi ir pačios žaliavos. Lauko špatas Custer nebegaminamas nuo 2023 m. Pirminė Gerstley Borate kasykla uždaryta apie 1999–2000 m.; Laguna iki šiol parduoda produktą tuo pačiu pavadinimu, o pagrindinis pakaitalas – Gillespie Borate. Šaltiniai nesutaria, ar Gillespie pakeičia Gerstley Borate svaras už svarą (jo gamintojas ir Potclays sako, kad taip, Digitalfire ir kiti – kad ne), todėl palyginkite abi žaliavas programoje Glazecalc, o paskui išbandykite nedidelį užmaišą.

Dažikliai ir drumstikliai

Dažiklis – tai metalo oksidas ar karbonatas, kuris nuspalvina glazūrą; keramikos pigmentas – gamykloje pagamintas dažiklis, stabilesnis ir vienodesnis nei paprasti oksidai. Dažiklių paprastai būna mažiau nei 5 % bazinės glazūros, daugelio – mažiau nei 1 %, o karbonatas yra maždaug perpus silpnesnis už atitinkamą oksidą.

Dėl kobalto ir chromo kiekių iš tiesų ginčijamasi. Glazy teigia, kad mėlynai spalvai pakanka 0,1 % kobalto; Glendale Community College nurodo ½–2 % arba ½–3 %, priklausomai nuo atmosferos; Birdie Boone žurnale „Pottery Making Illustrated“ rašo: 3 % ar mažiau. Chromo, pasak Boone, reikia mažiau nei 0,5 %, o pasak Glendale – 2–3 %. Saugiausia pradėti nuo mažo kiekio ir pasidaryti linijinę bandinių seriją: eilę bandinių, kuriuose vienos sudedamosios dalies kiekis žingsniais didinamas nuo mažo iki didelio.

Bazinė glazūra keičia spalvą. Blizgi, skaidri bazinė glazūra duoda ryškiausią spalvą; šilko blizgesio ir matinės bazinės glazūros, kuriose paprastai daugiau aliuminio oksido, ją prislopina. Magnis kobaltą pastumia violetinės link, cinkas chromą paverčia rudu, o chromas su alavu duoda rožinę.

Drumstikliai

Drumstiklis glazūrą padaro nepermatomą – ji uždengia molį; pro skaidrią glazūrą molis matyti.

Glazūros ir šukės suderinamumas bei defektai

Ir molis, ir glazūra kaistant plečiasi, o vėstant traukiasi, kiekvienas savo mastu: tai jų šiluminis plėtimasis. Glazūros ir šukės suderinamumas rodo, kaip gerai šie dydžiai dera. Kai jie gerai suderinti, šukė glazūrą šiek tiek suspaudžia; Digitalfire teigia, kad nedidelis suspaudimas dirbinius sutvirtina, o per didelis gali juos susilpninti ir net suskaldyti.

Trūkinėjimas ir glazūros atšokimas

Trūkinėjimas – tai smulkių įtrūkimų tinklas. Glazūros plėtimasis didesnis nei šukės, todėl vėsdama ji susitraukia labiau, yra ištempiama ir sutrūkinėja – dažniausiai dėl per didelio natrio ir kalio (Na₂O, K₂O) kiekio. Trūkinėjimas gali atsirasti ir vėliau, naudojant dirbinį, po pakartotinio staigaus atvėsimo, pavyzdžiui, nuo sąlyčio su šaltais skysčiais. Kai jis norimas, kaip raku keramikoje, vadinamas krakle. Digitalfire teigia: „95 % atvejų sprendimas – pakoreguoti glazūros šiluminį plėtimąsi“; reguliuojamas aušinimas trūkinėjimą tik atitolina. Digitalfire siūlomas bandymas: įkaitinkite dirbinį iki maždaug 149 °C (300 °F), panardinkite į vandenį su ledu ir patrinkite flomasteriu, kad išryškėtų įtrūkimai.

Šaltiniai nesutaria, ką daryti pirmiausia. Glazy siūlo pridėti silicio dioksido ar aliuminio oksido; Digitalfire atsako, kad papildomas silicio dioksidas „tik praskiedžia KNaO“ (natrį ir kalį); Linda Bloomfield prideda boro arba sumažina lauko špato kiekį, keisdama po vieną žaliavą. Mūsų patarimas: receptų skaičiuoklėje dalį natrio ir kalio pakeiskite mažesnio plėtimosi fliusais (boru, ličiu, magniu, kalciu), pokytį patikrinkite mygtuku Palyginti ir patvirtinkite bandymu vandeniu su ledu.

Glazūros atšokimas – priešingas reiškinys: glazūros plėtimasis daug mažesnis nei šukės, todėl ji būna per daug suspausta ir atšoka nuo kraštų ir briaunų. Digitalfire įspėja, kad skeveldros gali būti aštrios kaip skustuvas ir gali būti prarytos, o Glazy atšokimą vadina „dar pavojingesniu nei trūkinėjimas ant buitinių indų“. Sprendimas – didesnio plėtimosi glazūra arba mažesnio plėtimosi molio masė.

Blizgios ir matinės glazūros

Blizgus paviršius atspindi šviesą ir yra lygus, šilko blizgesio paviršius švyti prislopintai, o matinis yra blankus. Blizgesiui reikia visiškai išsilydžiusio stiklo. Matiškumą gali lemti didelis aliuminio oksido kiekis (mažas silicio dioksido ir aliuminio oksido santykis), fliusai, pavyzdžiui, kalcis, magnis, baris ar stroncis, glazūrai vėstant sudarantys smulkius kristalus, arba nepakankamas išdegimas.

Dažni defektai

Keiskite po vieną dalyką ir pasilikite bandinius.

Tinkamumas liestis su maistu

Metalų išsiskyrimas – tai metalų tirpimas iš išdegtos glazūros į maistą ar gėrimą; glazūra gali atrodyti nepriekaištingai, o metalai vis tiek išsiskirti. Teisės aktuose numatytuose bandymuose išdegtas dirbinys mirkomas rūgšties tirpale ir matuojama, kiek iš jo išsiskiria švino ir kadmio.

Bešvinė glazūra – dar ne tinkama liestis su maistu

JAV, ES, Jungtinės Karalystės ir Australijos taisyklės riboja, kiek švino ir kadmio išskiria išdegtas dirbinys, o ne tai, kas yra glazūros sudėtyje. „Bešvinis“ pašalina vieną pavojų; tai nėra tinkamumo liestis su maistu įvertinimas. Išsiskiria ir kiti oksidai: Glazy įspėja, kad glazūros, kuriose daug bario, „gali išskirti metalų ir paprastai nėra tinkamos liestis su maistu“, Digitalfire teigia, kad varis „gali lemti metalų išsiskyrimą iš glazūros; ištirkite tai“, o Glazy nebepataria naudoti švino glazūrų buitiniams indams.

Vidinė glazūra – tai stabili, dažniausiai skaidri arba balta glazūra paviršiams, kurie liečiasi su maistu. Mūsų nuomone, mažiau rizikinga rinktis tokią, kurioje nėra dažiklių, bario, švino ar ličio, kuri visiškai išsilydo, netrūkinėja ir yra atspari dėvėjimuisi. Mažesnė rizika nėra įrodymas.

Ribinės formulės (Digitalfire labiau mėgsta pavadinimą tikslinės formulės) nurodo įprastus stabilių glazūrų Segerio formulės intervalus tam tikram piroskopui: Digitalfire tikslinėse formulėse piroskopui 6 aliuminio oksido nurodyta 0,285–0,64, o silicio dioksido – 2,4–4,7. Jos padeda pasukti link patikimos chemijos, bet nieko neįrodo; Digitalfire vengia žodžio „riba“, nes jis leidžia manyti, kad glazūros, patenkančios į šiuos intervalus, „kažkaip yra saugios“. Programos Glazecalc recepto keitimo įrankiai praneša, kai naujasis receptas peržengia rekomenduojamą ribą, pavyzdžiui, kai ties piroskopu 6 yra daug boro, ir ką glazūra greičiausiai darys.

Teisės aktuose nustatytos ribos įvairiose šalyse skiriasi. Lentelėje rodomos jūsų gyvenamosios šalies ribos, tokiais vienetais, kokius nurodo teisės aktas; norėdami palyginti, pasirinkite kitą šalį.

JAV dekoratyvinis keramikos dirbinys, kuris atrodo tinkamas maistui, laikomas indu maistui, nebent jis turi priklijuojamą etiketę ir ant dugno išspaustą ar įdegtą nenusitrinantį užrašą, pavyzdžiui, „Not for Food Use. May Poison Food“ (netinka maistui; gali užnuodyti maistą), arba kiaurymę per paviršių, kuris liestųsi su maistu. ES švino ir kadmio ribas nustato Tarybos direktyva 84/500/EEB, o Jungtinė Karalystė tuos pačius skaičius išlaiko savo teisės aktuose. Nuo 2026 m. gegužės 29 d. Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas leidžia maždaug 130–150 kartų mažiau švino ir maždaug 15 kartų mažiau kadmio. Australija nustato ribas importuojamiems dirbiniams; oficialios ribos Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje pagamintiems dirbiniams neradome.

Tyrimai

FDA teigia, kad buitiniai tyrimo rinkiniai su tamponėliais gali parodyti išsiskiriantį šviną, tačiau Ceramics New Zealand įspėja, kad testiniai pieštukai nėra skirti keramikai ir rodo klaidingai teigiamus rezultatus. Teigiamą rezultatą laikykite priežastimi nebenaudoti dirbinio, o neigiamą – nieko neįrodančiu. Tikrąjį atsakymą duoda išdegto dirbinio laboratorinis metalų išsiskyrimo tyrimas (JAV – ASTM C738; Europoje – EN 1388 arba ISO 6486).

Santykinis tankis ir glazūros užnešimas

Santykinis tankis

Su vandeniu sumaišyti glazūros milteliai yra glazūros suspensija. Jos santykinis tankis (angl. SG) – tai jos masė, palyginta su tokio pat tūrio vandens, kurio santykinis tankis 1,0, mase: kuo jis didesnis, tuo daugiau miltelių kibire. Senesnėse Jungtinės Karalystės knygose vartojama pintos masė. Glazy 1,4–1,5 vadina „gera pradžia daugumai glazūrų“. Norėdami jį išmatuoti, pasverkite lygiai 100 mL suspensijos (Glazy siūlo naudoti švirkštą) ir padalykite iš 100: 145 g reiškia santykinį tankį 1,45. Sutirštėjusiose glazūrose areometrai nepatikimi, be to, vanduo garuoja, todėl prieš glazūruodami patikrinkite dar kartą.

Tikslinės vertės skiriasi pagal šaltinį. Digitalfire glazūroms merkimui nurodo 1,40–1,50, parduodamoms glazūroms tepimui teptuku – 1,25–1,55, o Potclays nurodo 1,71–1,81 tepimui teptuku ir 1,71 purškimui. Mūsų patarimas: merkite, kai santykinis tankis apie 1,45, o glazūra šiek tiek sutirštėjusi, glazūrai tepimui teptuku laikykitės etiketės nurodymų ir užsirašykite, kas pavyksta.

Flokuliantas (Epsom druska, t. y. magnio sulfatas, actas arba kalcio chloridas) suspensiją šiek tiek sutirština ir padaro ją tiksotropinę: pamaišyta ji teka, o ramybėje sustingsta – taip gaunama „tolygi, nevarvanti glazūros danga“. Deflokuliantas (natrio silikatas arba Darvan) ją praskystina. Apie maišymą ir koregavimą rašoma vadove Kaip pasigaminti glazūrą.

Glazūros užnešimas

Pirmiausia nuvalykite nuo biskvito dulkes ir riebalus vos drėgna kempine, o ne plaukite jo, nes taip jis prisigeria vandens. Nenupūskite dulkių suslėgtuoju oru ir nevalykite jų sausu šepečiu: taip silicio dioksido dulkės patenka į orą (Saugus maišymas ir vėdinimas).

• Merkimas „paprastai duoda vienodo storio dangą“ (Robin Hopper). Storį lemia merkimo trukmė: Digitalfire pažymi, kad parduodamos glazūros merkimui gaminamos maždaug 1,4 santykinio tankio 5 sekundžių merkimui ir 1,5 – 1 sekundės merkimui.
• Glazūra liejimui turėtų būti „šiek tiek skystesnė nei merkimui“; kur užlieta du kartus, sluoksnis padvigubėja ir gali nubėgti.
• Glazūrose tepimui teptuku yra klijų, pavyzdžiui, glazūros klijų CMC, kurie padeda glazūrai tolygiai pasiskirstyti ir prilipti, o paskui išdega. Daugumai reikia kelių sluoksnių, dažnai dviejų ar trijų; laikykitės etiketės nurodymų.
• Purškimui naudojama daug skystesnė glazūra, užnešama „keliais plonais sluoksniais, palaipsniui didinant storį“.

Per storas sluoksnis gali susitraukti, pūslėti ar nubėgti. Tiekėjų praktinės taisyklės nurodo storį nuo kredito kortelės iki JAV dešimties centų monetos (dime) – mūsų įvertinimu, apie 1 mm sausos glazūros; patikimas būdas patikrinti – bandiniai su keliais skirtingais storiais. Apsauginis vaškas ant dugno atstumia glazūrą, todėl dirbinys negali prilipti prie krosnies plokštės, o krosnies plokščių apsauga – karščiui atspari danga, dažnai iš kaolino ir silicio dioksido, – saugo plokštes nuo lašų.

Oksidacinis ir redukcinis degimas

Krosnies dujos, jos atmosfera, keičia, kokios išeina glazūros. Oksidacinis degimas reiškia, kad deguonies yra daug. „Elektrinės krosnys – oksidacinio degimo sinonimas“, – sako Digitalfire, o oksidacinio degimo glazūros paprastai būna ryškesnės už redukcinio, ypač žemesnėse temperatūrose. Oksidacinėje atmosferoje varis duoda žalias ir turkio spalvas, o geležis – rudas, gelsvai rudas ir raudonas. Prastai vėdinamoje elektrinėje krosnyje, pilnoje dujas išskiriančių dirbinių, atmosfera gali būti neutralesnė nei numatyta; padeda tiesiai prie krosnies prijungta ištraukiamoji ventiliacija.

Redukcinis degimas – tai sąmoningai ribojamas deguonies kiekis, dažniausiai dujinėje, malkomis kūrenamoje ar specialioje krosnyje. Varis tampa raudonas, o geležis tampa stipresniu fliusu ir duoda seladoną (nuo melsvai žalios iki pilkšvai žalios, kai geležies apie ½–2 %) ir temmoku (arba tenmoku: rusvai juoda, kai geležies apie 5–6 %). Glazy teigia, kad seladono ir vario raudonosios glazūros „reikalauja redukcinio degimo“. Keičiasi ir molis: viename Digitalfire palyginime akmens masės šukė redukcinėje atmosferoje išdegė pilka, o oksidacinėje – gelsva. Silicio karbidas glazūroje gali sukurti nedidelius redukcijos plotelius net elektrinėje krosnyje. Redukciniam degimui nuo piroskopo 010 iki piroskopo 3 bendrovė Orton rekomenduoja savo piroskopus be geležies.

Tikėkitės, kad glazūra pagal receptą, parašytą dujinei redukcinio degimo krosniai, elektrinėje krosnyje išeis kitokia: seladonas ar vario raudonoji glazūra, kuriems reikia redukcinio degimo, oksidacinėje atmosferoje neatrodys taip pat. Patikrinkite, kokiai atmosferai receptas sudarytas, ir savąją kartu su piroskopu užsirašykite recepto pastabose programoje Glazecalc.

Kiekviena krosnis, taip pat ir elektrinė, išskiria dūmų ir garų, todėl ją vėdinkite. Kaip tai daryti, paaiškinta vadove Saugus maišymas ir vėdinimas.

Žodynėlis

Adatinės skylutės ir pūslėjimas (pinholing and blistering)

Mažos skylutės arba aštriabriauniai krateriai, kur pro lydalą prasiveržė dujos.

Akmens masė (stoneware)

Vidutinio ar aukšto degimo molio masė (maždaug piroskopai 5–10), kuri visiškai ar beveik visiškai sukepa.

Aliuminio oksidas, Al₂O₃ (alumina)

Pagrindinis stabilizatorius: neleidžia glazūrai nubėgti ir suteikia kietumo. Gaunamas iš molių ir lauko špatų.

Apsauginis vaškas (wax resist)

Vaškas, kuriuo padengiamos vietos, kur glazūros neturi būti, dažniausiai dugnas.

Aušimo įtrūkimai (dunting)

Dirbinio įtrūkimai dėl įtempių aušinant ar kaitinant, dažnai ties kvarco virsmu, 573 °C (1063 °F).

Bentonitas (bentonite)

Labai smulkus molis, dedamas 1–3 % kiekiu, kad glazūra nenusėstų.

Biskvitas, biskvitinis degimas (bisque; JK – biscuit)

Pirmasis, žemesnės temperatūros degimas, paprastai piroskopai 08–04 (dažniausiai 06–04); po jo dirbiniai tvirti, bet akyti.

Blizgi, šilko blizgesio ir matinė glazūra (gloss, satin and matte)

Atspindi šviesą ir lygi; prislopinto blizgesio; blanki.

Boras, B₂O₃ (boron)

Formaliai stiklą sudarantis oksidas, bet naudojamas kaip fliusas; būtinas nuo piroskopo 06 iki piroskopo 6.

Dažiklis ir keramikos pigmentas (colorant and stain)

Metalo oksidas ar karbonatas, kuris nuspalvina glazūrą; keramikos pigmentas – gamykloje pagamintas, stabilesnis dažiklis.

Degimo nuostoliai, LOI (loss on ignition)

Masė, prarandama degant, kai išsiskiria vanduo, anglies dioksidas, organinės medžiagos ar siera.

Devitrifikacija (devitrification)

Kristalai, išaugantys iš stiklo aušimo pradžioje ten, kur jų nenorima.

Drumstiklis (opacifier)

Žaliava, pavyzdžiui, cirkonio silikatas, alavo oksidas ar titano dioksidas, kuri padaro glazūrą nepermatomą.

Fliusas (flux)

Oksidas, kuris sumažina silicio dioksido lydymosi temperatūrą.

Flokuliantas ir deflokuliantas (flocculant and deflocculant)

Priedai, kurie suspensiją sutirština (Epsom druska, actas) arba praskystina (natrio silikatas, Darvan).

Fritas (frit)

Gamykloje pagamintas stiklas – išlydytas, staigiai atvėsintas ir sumaltas, – kuriame tirpūs ar toksiški oksidai tampa netirpūs.

Glazūra (glaze)

Stiklo danga, kuri degant išsilydo, kad sandariai padengtų ir papuoštų dirbinį.

Glazūros atšokimas (shivering)

Glazūra atšoka nuo briaunų, nes yra per daug suspausta; buitiniams indams tai pavojinga.

Glazūros degimas (glaze firing; JK – glost firing)

Degimas, per kurį išsilydo glazūra.

Glazūros ir šukės suderinamumas (glaze fit)

Kaip gerai dera glazūros ir šukės plėtimasis; kai suderinamumas geras, glazūra šiek tiek suspausta.

Glazūros klijai CMC (CMC gum)

Celiuliozės klijai, padedantys glazūrą tepti teptuku ir jai prilipti; išdega.

Glazūros susitraukimas (crawling)

Glazūra degant susitraukia į lašelius, palikdama plikus molio plotus.

Kaolinas (kaolin; JK – china clay)

Grynas baltas molis, duodantis aliuminio oksido ir silicio dioksido; padeda glazūrai laikytis suspensijoje. Australijoje – Eckalite.

Kreida (whiting)

Kalcio karbonatas, pagrindinis kalcio fliusas; degant netenka daugiau nei 40 % savo masės. Vokiškai – Kreide.

Krosnies plokščių apsauga (kiln wash)

Karščiui atspari danga, sauganti krosnies plokštes nuo lašų.

Lauko špatas (feldspar)

Mineralas, duodantis šarminio fliuso kartu su aliuminio oksidu ir silicio dioksidu: kalio ar natrio lauko špatas arba nefelino sienitas.

Linijinė bandinių serija (line blend)

Bandiniai, kuriuose vienos sudedamosios dalies kiekis žingsniais keičiamas tarp dviejų kiekių. Trijų komponentų bandinių serija (triaxial blend) tinklelyje keičia tris sudedamąsias dalis.

Metalų išsiskyrimas (leaching)

Metalų tirpimas iš išdegtos glazūros į maistą ar gėrimą.

Nedegti dirbiniai (greenware)

Dar neišdegti dirbiniai: odos kietumo, kai sustingę, bet drėgni; visiškai išdžiūvę, kai juose nebelieka laisvo vandens.

Oksidacinis ir redukcinis degimas (oxidation and reduction)

Degimas, kai deguonies daug (elektrinės krosnys) arba kai jo kiekis ribojamas (dažniausiai dujinės ar malkomis kūrenamos krosnys).

Oksidas (oxide)

Cheminio elemento junginys su deguonimi; oksidų analizėje jie išvardijami masės procentais.

Piroskopas (cone)

Kalibruota keraminė piramidėlė, kuri sulinksta gavusi nustatytą šilumos poveikį. Kontrolinis piroskopas parodo, ką gavo dirbiniai.

Plastiškas molis (ball clay)

Plastiškas molis, kuriame daugiau geležies ir organinių medžiagų nei kaoline.

Poglazūriniai dažai (underglaze)

Spalvotas šlikeris ar oksidų dekoras, dažniausiai po skaidria glazūra.

Porcelianas (porcelain)

Balta, daug kaolino turinti aukšto degimo molio masė, dažnai peršviečiama.

Priedas (additive)

Papildomai prie recepto 100 dedamas dažiklis, drumstiklis ar nusėdimą stabdanti priemonė.

R₂O ir RO (R₂O and RO)

Šarminių metalų fliusai (Na₂O, K₂O, Li₂O) ir šarminių žemių metalų fliusai (CaO, MgO, BaO, SrO, kartu su ZnO).

Receptas (batch recipe)

Glazūros žaliavos masės dalimis, kurių suma paprastai lygi 100.

Ribinė formulė, tikslinė formulė (limit formula, target formula)

Įprasti stabilių glazūrų Segerio formulės intervalai tam tikram piroskopui; gairė, o ne garantija.

Santykinis tankis (specific gravity, SG)

Suspensijos masė, palyginta su tokio pat tūrio vandens mase. Senesnėse Jungtinės Karalystės knygose – pintos masė (pint weight).

Segerio formulė, UMF (unity molecular formula, Seger formula)

Glazūros oksidai, išreikšti molekulių skaičiais ir perskaičiuoti taip, kad fliusų suma būtų lygi 1.

Silicio dioksidas, SiO₂ (silica)

Stiklą sudarantis oksidas; dar vadinamas titnagu (flint) arba kvarcu.

Silicio dioksido ir aliuminio oksido santykis (silica to alumina ratio)

Silicio dioksidas, padalytas iš aliuminio oksido Segerio formulėje: kai santykis didesnis, glazūra linkusi būti blizgi, kai mažesnis – matinė.

Stabilizatorius (stabilizer)

Oksidas, daugiausia aliuminio oksidas, kuris padaro lydalą klampesnį ir suteikia atsparumo.

Stiklą sudarantis oksidas (glass former)

Oksidas, iš kurio susidaro stiklas, dažniausiai silicio dioksidas.

Sukepimas (vitrification)

Procesas, kai degama molio masė tampa stikliška ir neakyta.

Šilumos poveikis (heatwork)

Bendras temperatūros ir laiko poveikis krosnyje; tai, ką matuoja piroskopai.

Šlikeris ir angobas (slip and engobe)

Molis vandenyje; angobas – į šlikerį panaši danga, kurioje daugiau nemolinių žaliavų.

Tiksotropija (thixotropy)

Savybė pamaišius tekėti, o ramybėje sustingti į minkštą gelį.

Tinkamas liestis su maistu (food safe)

Teisės požiūriu – rūgšties bandyme išskiriantis mažiau švino ir kadmio, nei leidžia ribos. Tai ne tas pats, kas bešvinis.

Trūkinėjimas (crazing)

Smulkūs įtrūkimai glazūroje, kuri susitraukia labiau nei šukė; kai jie norimi – kraklė.

Vidinė glazūra (liner glaze)

Stabili, dažniausiai skaidri ar balta glazūra paviršiams, kurie liečiasi su maistu.

Vienkartinis degimas (once-firing, single firing)

Nedegtų dirbinių glazūravimas ir degimas tik vieną kartą.

Žemo degimo keramika (earthenware)

Žemo degimo molio masė (maždaug piroskopai 06–02), kuri lieka akyta.

Šaltiniai

• Glazy Help: Glaze
• Glazy Help: Oxides
• Glazy Help: Raw materials
• Glazy Help: Glossary
• Glazy Help: Analyses
• Glazy Help: Firing
• Glazy Help: Defects
• Glazy Help: Specific gravity
• Orton Ceramic Foundation: Pyrometric cone chart, °F (svetainėje The Ceramic Shop)
• Digitalfire: Bisque
• Digitalfire: Bentonite
• Digitalfire: Unity molecular formula
• Digitalfire: LOI
• Digitalfire: Frit
• Digitalfire: Limit formula
• Digitalfire: Glaze crazing
• Digitalfire: Glaze shivering
• Digitalfire: Specific gravity
• Digitalfire: Oxidation firing
• Ceramic Arts Network: Common glaze faults and how to correct them (Linda Bloomfield)
• Ceramic Arts Network: An introduction to color (Birdie Boone)
• Ceramic Arts Network: 8 ways to apply glaze (Robin Hopper)
• Glendale Community College: Glaze color
• Potclays: The difference between stoneware and earthenware
• US FDA: Compliance Policy Guide Sec. 545.450, Pottery (ceramics), lead contamination
• EUR-Lex: Council Directive 84/500/EEC of 15 October 1984 on the approximation of the laws of the Member States relating to ceramic articles intended to come into contact with foodstuffs
• eCFR: 21 CFR 109.16, Ornamental and decorative ceramicware